Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 »  »  » 

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Te reja nga shkenca . prej Fri Mar 20, 2009 9:56 am

estilen


Vip
Vip
------Satelitet pergjues ne shtepi.
Administrata e kaluar e Presidentit Xhorxh Bush ka miratuar njė plan qė zgjeron pėrdorimin e disa prej mjeteve mė tė fuqishme tė spiunazhit tė shekullit 21. Ky plan u lejon autoriteteve tė shohin tė dhėna tė marra pėrmes satelitėve dhe sensorėve tė tjerė qė shohin pėrmes reve, madje depėrtojnė pėrtej ndėrtesave dhe bunkerėve nėntokėsorė.
Spiunimi nė shtėpi
Programi i miratuar nga Zyra e Drejtorit tė Inteligjencės Kombėtare dhe Departamentit tė Sigurisė sė Vendit lejon njė pėrdorim mė tė gjerė tė pamjeve tė marra nga satelitėt nė kohė reale, madje edhe ato nė hapėsira tė mbyllura. Ligji u lejua te zbatohet qė nė fillim tė vjeshtės 2008 dhe u jep agjencive tė inteligjencės mė shumė tė drejta. Kėshtu ata janė mė tė pėrgatitur tė merren me njė sėrė kėrcėnimesh, qė nga imigracioni ilegal dhe terrorizmi dhe deri tek uraganet dhe zjarret e pyjeve. Por programi i publikuar nga "Wall Street Journal", i vuri nė lėvizje pėrkrahėsit e lirisė qytetare, tė cilėt thanė se qeveria amerikane po kalon vijėn e caktuar kundėr pėrdorimit tė mjeteve ushtarake nė zbatimin e ligjit. Edhe pse qeveria federale ka lejuar prej kohėsh pėrdorimin e imazheve tė marra nga satelitėt pėr disa funksione shkencore, si pėr shembull pėr hartat topografike apo monitorimin e aktiviteteve vullkanike, vendimi i administratės amerikane i jep autoriteteve vendase leje tė paparashikuar pėr foto me precizion tė lartė dhe nė kohė reale nga satelitėt. Por vetėm me kaq nuk mjafton.
Pėrdorimi i satelitėve spiunė
Komunikata e nxjerrė nga Departamenti i Sigurisė Vendore ka thene se zyrtarėt nuk janė vetėm tė autorizuar tė shohin pamjet, por edhe "koleksionin, analizėn, mjeshtėritė dhe aftėsitė tė komunitetit tė inteligjencės". Zyrtarėt e sigurisė vendase kanė tashmė leje ndaj pamjeve satelitore, pėrfshirė dhe fotografi me precizion tė lartė nga shitėsit privatė si "Google". Por satelitėt spiunė ofrojnė njė rezolucion edhe mė tė lartė dhe sigurojnė imazhe nė kohė reale. Kėto satelitė do tė vėzhgojnė gjatė kursit nė orbitėn e tyre gjithė Shtetet e Bashkuara. Ato do tė operojnė 24 orė nė ditė dhe do tė pėrdorin kamera infrakuq gjatė natės. Njė pėrdorim i mundshėm i teknologjisė ėshtė ai pėr gjurmimin e rrugėve tė kontrabandistėve qė transportojnė lėndė narkotike apo emigrantė ilegalė.

2 Re: Te reja nga shkenca . prej Fri Mar 20, 2009 10:05 am

estilen


Vip
Vip
Demi nga perdorimi i celulareve dhe si te mbrohemi....

Njė grup prej 20 kardiologėsh tė njohur nga vende tė ndryshme tė botės e kanė bėrė njė listė tė kėshillave se si tė mbrohemi nga valėt e dėmshme elektromagnetike tė telefonave celulare
__Ja disa nga kėto kėshilla:
Telefoni cel. nuk duhet tė pėrdoret nga fėmijėt nėn moshėn 12 vjeēare, pos nė raste urgjente, pasi qė organet e fėmijėve janė ende nė zhvillim dhe si tė tilla janė mė tė ndjeshme nė valėt elektromagnetike.
Kur telefoni nuk pėrdoret duhet tė mbahet 1 m larg.
Telefoni cel. natėn nuk duhet tė mbahet afėr krevatit.
Me telefon cel. duhet tė bisedohet sa mė shkurt dhe derisa personi qė keni kėrkuar nuk lajmėrohet mos e afroni nė vesh.
Mos e pėrdorni telefonin cel. kur ka pak valė apo gjatė lėvizjes sė shpejtė, p.sh nė automobil apo tren.
Mė tepėr komunikoni pėrmes SMS porosive, sepse nė kėtė mėnyrė mė pak i nėnshtroheni valėve elektromagnetike

3 Re: Te reja nga shkenca . prej Fri Mar 20, 2009 10:25 am

estilen


Vip
Vip
___ Pija energjitike R E D B U L L dhe rreziqet e saj

Red Bull shitet ne me shume se 100 vende ne bote, ku marka e "Demit te kuq" shume i famshem edhe ne Shqiperi ku reklamohet ne ēdo moment si pije e mrekullive madje ne supermarkete mund te gjesh edhe pije te tjera energjitike te cilat shiten ne formate familjare (1.5 litra).
Red Bull eshte shume e kohes por askush nuk na ka folur per rreziqet.
Pse asnje TV apo gazete nuk informon publikun Shqiptar mbi rreziqet reale??
Me poshte do te flasim rreth demeve serioze qe i shkakton shendetit por dua te filloj nga nje fakt shume i rendesishem
RED BULL NDALOHET NE KETO VENDE:
ZVICER 1994,Finland 2005,Danimark,Norvegji,France,Island
Nuk besoj se Ministrite e Shendetsise e shteteve te mesiperme jane idiota, thjesht ata ruajne shendetin e qytetareve te tyre.
RED BULL permban GLUCURONOLACTONE dhe kete mund ta shikoni edhe ne perberesit e saj, madje edhe vete RED BULL nuk e fsheh kete.
Por ajo qe RED BULL na fsheh jane efektet shkatėrruese te kesaj substance:
1. Eshte e rrezikshme ta pini nese menjehere nuk beni aktivitete fizike pasi efekti i saj rrit ritmet kardiake deri ne infrakt!
2. Ndalohet perzierja e RED BULL me alkol, sepse krijon nje "Bombe Mortale" qe ndikon ne Melqi duke krijuar deme te periparueshme.
3. Siē e ka demostruar edhe nje kerkim i BBC.sise RED BULL maskon efektet e alkolit duke u bere shkak i shume aksidnteve,ketu nuk mund te rrime pa permendur vdekjet e shumta qe kjo pije ka shkaktuar aq sa ka detyruar shume shtete ta ndalojne shitjen e saj.
Nje dokumetar i radios dhe shprendarjes se lajmeve Kanadeze CBC.sise flet gjate rreth RED BULL dhe rreziqet e tij.
Perberja kimike e Red Bullit
permban: Uje,Sheqer(Glukoze dhe Sacharoze),Lende Acidike(Natriumacetat dhe Acid Karbonik),TAURINE (0,4% si perberes kimik Kryesore),Glukoronolakton(0,24%), Kofein(0,03%),Inozit,Vitamine(Niacin,Acid Panthonik,B6,B12)Aroma,Lende ngjyrosese(Riboflavin) te gjitha lendet fitohen dhe ne menyre sintetike.
TAURIN(C2H7NO3S)- ne Kimi e quajtur edhe si Acidi 2-Aminoethansulfon eshte nje acid organik me nje grupe acidike,qe ben pjese ne Aminoacide.
Per dallim nga Aminoacidet,permban nje Grupe te Acidit Sulfonik ne vend te grupes Karboksile (e cila eshte tipike per Aminoacidet) dhe nuk mund te formoje Peptide.
Kjo Substance u zbulua per here te pare nga Kimikanet Leopold Gmelin dhe Fridrich Tiedemann,te cilet kete Substance e izoluan nga Vreri i Demit nga ku e morri dhe emerin trivijal- Taurine rrjedh nga latinishtja qe dmth.Vreri i Demit
Vetit Kimike dhe Fizike
Taurina eshte nje substance e bardhe kristaline.Shkrihet ne 300°C dhe zberthehet ne uje(100g/L). Industrialisht sintetizohet nga:Etani,Amoniaku dhe SulfitNatriumi. Vetit Biologjike te Taurines:
Eshte nje lidhje kimike e pershtatshme per proceset biologjike.
Trupi i te rritureve prodhon vetevetiu Taurine,nga Aminoacidi Cystein.Nje i rritur me nje peshe prej 70 kg ,prodhon 70 gram Taurine ne dite. Kjo Substance prodhohet ne Muskuj,Tru,Zemer dhe Gjak.
RREZIQET Shendetesore
Konsumimi i tepert i RedBullit (2-5 Doza mbrenda 24 oreve) mund te shkaktoje:
Pagjumesi,dhembje koke,Zbehje,dhembje te zrmres etj. Keto simptome jane si rezultat i Kofeines dhe Taurines qe permban RedBulli.

4 Re: Te reja nga shkenca . prej Tue Mar 24, 2009 8:04 pm

estilen


Vip
Vip
-Njeriu i padukshėm, sa pranė jemi?

Kanė arritur tė pėrthyejnė dritėn pėrreth objekteve, pėr t‘i bėrė tė pakapshėm nga syri
Shkencėtarėt e Universitetit tė Kalifornisė: shpejt njė realitet
Ndėrsa shkencėtarėt vazhdojnė tė na lėnė me gojė hapur me shpikjet qė po shndėrrojnė botėn tonė fizike, gjenden disa synime shkencore qė kanė reaguar me shumė kokėfortėsi pėrgjatė viteve ndaj ēdo pėrpjekjeje pėr t‘i kthyer nė realitet. Ėshtė e vėrtetė qė disa prej pajisjeve futuriste i kemi hasur nėpėr romane tė shkruara nga autorė veprash fantastiko-shkencore, por, megjithatė, shpikje si mjete fluturuese nė kufijtė e sė besueshmes apo turizmi hapėsinor e kanė ngacmuar imagjinatėn njerėzore (si tė ekspertėve, ashtu edhe tė profesionistėve) duke bėrė qė tė hidhen hapa pėr kthimin e tyre nė realitet.
Nė ditėt e para tė kėtij muaji u bė me dije se dy skuadra shkencėtarėsh nė Universitetin e Kalifornisė kanė arritur suksese domethėnėse, nė pėrpjekjet pėr ta pėrthyer dritėn pėrreth objekteve nė mėnyrė qė kėta tė bėhen tė padukshėm. Megjithėse jemi tė detyruar tė nėnvizojmė, se nuk ka gjasa tė ndodhė qė sė shpejti tė shkojmė tė blejmė nėpėr dyqane xhaketa nė gjendje tė na bėjnė tė padukshėm, duhet thėnė se jemi nė rrugėn e duhur nė realizimin e njė manteli si ai i magjistarit Herri Poter.
Ėshtė e kuptueshme qė ideja e tė qenit nė gjendje pėr t‘u vėrtitur rreth tė tjerėve pa u parė ėshtė mė joshėse se analizat e transformimeve optike. Por puna e ekipeve nė Kaliforni konsiston pikėrisht nė njė numėr kėrkimesh mbi mundėsitė e manipulimit tė dritės, dhe veēanėrisht mbi pėrpjekjet qė pėrmes kėtyre manipulimeve objektet tė bėhen tė padukshme.
Dy vite mė parė, matematicienė britanikė, pėrfshi edhe Xhon Pendrin e Kolegjit Perandorak nė Londėr, skicuan kalkulimet e nevojshme pėr realizimin e njė pajisjeje tė aftė t‘i bėjė objektet e padukshme; nė prillin e vitit 2007 inxhinierėt e Universitetit Purdue nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, iu pėrmbajtėn asaj skice pėr krijimin e nocionit teorik tė "nano-gjilpėrave" qė krijon mundėsinė e pėrthyrjes sė dritės pėrqark njė objekti, pėrafėrsisht ashtu siē rrjedh uji i njė burimi pėrreth kontureve tė njė guri. Pėrpjekjet, qė u panė me shumė interes nga forcat e armatosura amerikane, pėr arsye qė mund tė merren lehtė me mend, bėnė tė mundur zhdukjen e njė objekti pak mė tė vogėl se njė top hokeji nga sytė e njė kamere qė "sheh" pėrmes mikrovalėve.
Rezultatet qė do tė sjellė kjo arritje nė pėrpjekjet afatgjata nė kėtė kuadėr, zor se mund tė merren me mend; nė tė vėrtetė, njė prej shkencėtarėve kalifornianė tė pėrfshirė nė projekt, tha gjatė njė interviste se edhe atij vetė "e gjitha kjo i dukej e ēuditshme. Ajo qė mund tė merret me mend ėshtė se eksperimentet do tė zhvendosen nga mikrovalėt te spektri i valėve tė dritės qė pėrdor syri njerėzor, nė mėnyrė qė objektet tė bėhen ta padukshme jo vetėm pėr kamerat, por edhe pėr njerėzit.
Vladimir Shalajev, i cili vazhdon punėn nė kėtė fushė nė Universitetin Purdue, mendon se bėrja e objekteve tė padukshme pėr syrin ėshtė veē maja e ajsbergut: "Pėr shembull mund tė jemi nė gjendje objektet tė duket nė njė vend tjetėr dhe jo aty ku ndodhen realisht, apo tė fokusojmė sasi shumė tė mėdha energjish nė pika mikroskopike". Ndėrkaq Shalajev e di shumė mirė ēfarė i intereson publikut: manteli i padukshėm. Filma tė shumtė fantastiko-shkencorė na kanė vėnė nė pritje qė kjo tė ndodhė me tė vėrtetė - bashkė me njė seri tė gjatė objektesh futuristikė, qė e ofrojnė kėtė mundėsi.

Syzet me rreze X

Ndėrsa vėshtrimi me rreze X i Supermenit qe me vlerė tė vyer nė luftėn kundėr krimit - duke zbuluar armė shumė tė rrezikshme - nė serinė e vitit 1978 i dha mundėsinė protagonistit tė kėqyrte tė brendshmet seksi nėn petkat e bukuroshes Luis Lein. Dhe kėtu fshihet edhe aspekti mė joshės i spektaklit qė mund tė ofrojnė rrezet X: ato janė nė gjendje tė na japin mundėsinė tė shohim ēfarė fshihet nėn njė palė rroba.
Pajisje me rreze X, tė cilat ofrojnė imazhe tė zhveshura tė njerėzve qė kalojnė nėpėr to, janė tashmė nė pėrdorim nė aeroportin Hithrou, pėr tė zbuluar armė tė fshehura. Por pamjet qė ofrojnė janė bėrė objekt polemikash, duke qenė se organizmat pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut e konsiderojnė shkelje tė rėndė. Ngushėllimi i vetėm ėshtė se kėto pajisje janė me pėrmasa gjigande dhe ėshtė e pamundur tė montohen mbi hundėn e dikujt.

Shėrbyes robotė

Nė vitin 1893 u shkrua njė tregim me titull "Vajza automatike e aftė tė bėjė gjithēka". Nė tė pėrshkruhej njė vajzė mekanike qė funksiononte me bateri nė gjendje tė kryente detyrat e njė shėrbyeseje tė pėrsosur - dhe duhet vėrejtur se ėndrra e zotėrimit tė njė pajisjeje pa ndjenja nė gjendje tė na lajė, tė na hekurosė e tė nė pėrgatisė pėr tė ngrėnė ėshtė prej kohėsh ide fikse nė mendjen tonė.
Mbėrritja e tyre nė shtėpitė e shtresės sė mesme ėshtė parashikuar rregullisht gabim, dhe pėrveē ndonjė pajisjeje nė gjendje tė na lajė tapetet apo tė na korrė barin e bahēes, tregu nuk ofron thuajse fare robotė tė aftė. Nė krye tė pėrpjekjeve nė kėtė fushė qėndrojnė japonezėt; roboti Vakamaru, i konceptuar pėr t‘u bėrė shoqėri tė moshuarve ėshtė goxha i kėndshėm, ashtu si edhe produkti Asimo i Hondės - megithėse duhet thėnė qė kėto prototipe, tė shumtė e kohės e kalojnė duke pėrsėritur papushim fjalėn "keqfunksionim".
Pėrpjekjet (pėr disa arsye) janė drejtuar nga synimi pėr tė realizuar njė robot sa mė tė ngjashėm me qeniet njerėzore; nė revistėn shkencore "New Scientist" raportohej pak kohė mė parė se ėshtė krijuar njė material qė ngjan shumė me lėkurėn e njeriut i pėrbėrė nga nano-tuba gome e karboni, qė do tė shėrbejė pėr prodhimin e robotėve tė sė ardhmes.

Ēizmet raketė

Forca e jashtėzakonshme shtytėse e "ēizmeve shtatė lega" shpesh i referoheshin folklorit evropian dhe zunė vend edhe nė romanet "Discworld" tė autorit Terri Pratēet. Pratēet vėrente se distancat e stėrmėdha mes hapave e vinin organizmin nė stres tė tmerrshėm fizik, por ekzistojnė tani disa pajisje moderne nė gjendje tė na bėjnė ta rendim me shpejtėsi supernjerėzore.
Praktikimit tė vrapimit me tė tilla pajisje sot i ėshtė vėnė njė emėr (Powerbocking), ndėrsa pajisjet qė e mundėsojnė kėtė quhen "Powerstriders" (hapa tė fuqishėm), ēizme kangur dhe kambaleca shpejtėsie. Por janė Ēizmet Kėmbėshpejta, tė shpikura nga rusi Viktor Gordejev, ato qė marrin medaljen e artė nė kėtė fushė - kjo ngaqė secila nga ēizmet ka nėn vete nga njė motor tė vogėl qė funksionon me naftė. Po tė shohėsh videot e tyre nė internet, tė vjen e vėshtirė tė besosh se fillimisht qenė ideuar pėr t‘u pėrdorur nga forcat e armatosura ruse. Nė mos plani ka qenė tė habitet armiku pėr vdekje.

Videofoni

Komunikimi ballė pėr ballė me ndihmėn e ndonjė [pajisjeje telekomunikuese ka qenė temė bazė e filmave fantastiko-shkencorė, qė kur kėta u shfaqėn pėr herė tė parė si zhanėr mė vete. Por kur kjo teknologji u bė mė nė fund realitet, nė Shtetet e Bashkuara (nė vitet 1970) falė kompanisė "AT&T‘s Picturephone", u pėrqafua nga shumė pak njerėz (nė ēastin mė tė mirė vetėm 500 vetė preferuan tė abonoheshin). Suksesi i pakėt mund t‘i atribuohet ēmimit prej 90 dollarėsh nė muaj, qė duhet paguar pėr ta pasur kėtė shėrbim, por mė thelbėsor ishte zbulimi se si ide qe mė joshėse nga ē‘qe nė realitet; nuk i shtojnė bisedave ndonjė vlerė kushedi se ēfarė nga ato qė jemi tė mėsuar tė bėjmė pėrmes telefonit. AT&T u pėrpoq pėrsėri tė hynte nė treg nė vitet nėntėdhjetė, falė njė teknologjie tė re tė quajtur videofon, por ēmimi prej 1,500 dollarėsh i mbajti larg klientėt qė nė fillim.
Sot njė pjesė e smart-fonėve janė nė gjendje tė bėjnė edhe kontakte me video, por gjithsesi njerėzit preferojnė tė mbėshteten tek ato sisteme telefonimi qė kushtojnė mė pak.

Rrezet e zgjuara

Ta pasionuarit pas filmave fantastiko-shkencore i pėlqejnė pa masė rrezet e zgjuara. Pėrtej faktit qė pėrbėjnė njė metodė shumė tė mirė, pėr tė bėrė tė palėvizshėm, apo pėr tė zhvendosur njė objekt, njė i pasionuar i filmit "Star Trek" i thur lavde nga mė tė mėdhenjtė: "nė vitin 2372", shkruan, "Zėvendės Komandanti Uorf i forcave amerikane tė Mbrojtjes sugjeroi pėrdorimin e rrezeve tė zgjuara kundėr njė mjeti sulmi tė tipit Vor‘ēa. Rrezja dėmtoi rėndė fuqinė e zjarrit tė agresorit dhe e zvogėloi me 50 pėr qind efektshmėrinė e tij". Por zhvillimi i ekuivalentėve mikroskopikė tė rrezeve tė zgjuara - tė njohur si pinceta optike - u ka krijuarve lazerave mundėsinė tė kapin dhe tė zhvendosin qeliza individuale.
Kjo teknikė ka gjetur pėrdorim nė Universitetin VU tė Amsterdamit, ndėrkohė qė po shfrytėzohet pėr ndėrtimin e strukturave mbi sipėrfaqet e mikroēipeve. Nė terma ta gjata kohore mund tė shfrytėzohet nė mjekėsi apo nė ndėrveprimin mes elektronikės dhe biologjisė.

Pilulat ushqimore

Teksa pjesa mė e madhe e parashikimeve mbi stilet e jetesės nė tė ardhmen pėrqendrohet nga lehtėsitė e pabesueshme qė do na ofrojė teknologjia, ėshtė edhe ai i zymti sipas tė cilit bota e sė nesėrmes nuk do jetė e tėra robotė qė na vijnė nė ndihmė e udhėtime nėpėr hapėsirė. Pilulat ushqimore pėrbėjnė edhe njė prej parashikimeve mė tė zymta tė sė ardhmes; tabletat e parapėrgatitura me njė varietet tė gjerė shijesh e pėrmbajtjesh do jenė njė pasojė e pashmangshme e mbipopullimit tė planetit.
Ndėrsa ngremė shumė dyshime mbi pėrmbajtjen ushqimore tė vakteve qė pėrgatitet shpejt e shpejt me mikrovalė nuk mbajmė parasysh horrohet e vėrejtura nė disa filma fantastikė tė zmjentuara nė njė botė qė nuk arrin t‘i ushqejė gjithė banorėt e saj. Por pėr fat, pilulat deri mė sot i kemi parė vetėm nė formėn e tabletave me pėrbėrės energjetikė si dhe tė pakova ushqimore tė kompresuara pėr astronautėt dhe forcat ushtarake.

5 Re: Te reja nga shkenca . prej Wed Mar 25, 2009 5:16 pm

Network


Web Master
Web Master
Portokalli dhe shėndeti

Shija
pak e ithėt e portokallit rrjedh nga flavonidet tė cilėt janė shumė tė
rėndėsishėm pėr elasticitetin e kapilarėve tė gjakut...

Vetėm
njė portokall pėrmban sasinė e nevojshme ditore tė vitaminės C. Lėkura
e portokallit me farėt pėrmbajnė lipide, vajėra bimore dhe yndyra.

Shija
pak e ithėt e portokallit rrjedh nga flavonidet tė cilėt janė shumė tė
rėndėsishėm pėr elasticitetin e kapilarėve tė gjakut. Forcon sistemin
imunologjik tė organizmit (pėr shkak tė sasisė sė madhe tė vitamins C).
Ndihmon tretjen, te dieta pėr dobėsim dhe zvogėlon celulitin.

100 gr. frut tė portokallit pėrmbajnė:


Energji

189 kJ (45 k cal)

Ujė

86 gr

Yndyra totale

0.2 gr

Yndyra tė ngopura

0

Kolesterol

0

Natrium

1.4 mg

Kalium

125-195 mg

Karbohidrate totale

9.2 gr

Fibre dietike

2.2gr

Sheqer

7 gr

Proteinė

1 gr

Kalcium

42 mg

Hekur

0.6 mg

Acid folik

24 mcg

Vitaminė A

90 mcg

Vitaminė C

50 mg

Portokalli
pėrmban monoterpene, substanca nga grupi i fotokemikaleve qė janė
substance antikancerogjene. Lėngu i portokallit pėrmban mbi 20
aminoacide, mjaft i pasur me kalium i cili ėshtė i rėndėsishėm pėr
muskulin e zemrės, sėmundjeve tė veshkėve, tensionit tė lartė tė
gjakut, etj. Pastaj pėrmban mikroelementet qė janė shumė tė rėndėsishme
pėr organizmin e njeriut siē janė: kalciumi, fosfori, magneziumi,
hekuri, zinku, mangani, bori, bromi, flouri, squfuri, bakri. Nė gjurmė
pėrmban nikel, krom, alumin, strancium dhe titan.

var tmp;
tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a");
for(i=0; i


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

6 Re: Te reja nga shkenca . prej Wed Apr 01, 2009 9:01 am

estilen


Vip
Vip
________ Pertej Shkencės!______
.
.
.... ENIGMA E PIRAMIDES SE KEOPSIT (GIZES)

Egjiptianėt janė qytetėrimi mė i lashtė qė e njeh relativisht njerėzimi, qytetėrim i cili ėshtė zhdukur krejtėsisht, nga arsye ende tė panjohura. Nuk ka qenė popull arab, kurse egjiptianėt sot nuk janė po ata egjiptian qė kanė qenė atėherė, egjiptianėt nė kohėn tonė janė arab apo sllav.

-Qyteti i lashtė i Gizės-

Giza ėshtė qytet arab ne Egjiptin e lashtė, i cili ndodhet shumė afėr lumit Nil. Nuk ėshtė edhe aq qytet i madh me sipėrfaqe , ka afėr 2 milion e 700 mijė banor sipas njė statistike tė bėrė nė vitin 2006.
-Popullsia e saj e madhe ne raport me sipėrfaqen e bėnė pėrafėrsisht njė ndėr krahinat e qyteteve mė te mėdha nė botė sa i pėrket numrit tė popullsisė.
-Ky vend ka jashtėzakonisht shumė vizitor, dhe pret nga e gjithė bota studiues, arkeolog, arkitekt, shkencėtar, dhe shumė tė tjerė qė janė tė interesuar pėr studimin e pasurisė sė vjetėr tė kėtij qyteti.
-Njihet si njė ndėr vendet mė tė famshme nė botė, pėr arsyet se kėtu gjendet njė ndėr mrekullitė e botės antike, qė zakonisht njihet me emrin “kompleksi i piramidave tė Gizės”. Ky tempull bashkė me piramidėn e madhe tė Keopsit, dhe me disa tempuj tė tjerė, kanė shkruar historinė e Egjiptit, dhe kanė ngjallur debat nė tė gjitha shoqėritė, mbi prejardhjen e kėtyre ndėrtimeve antike, misteri qė mundon sot njerėzit anė e mbanė.
-Gjithashtu ky ėshtė edhe vendbanim i shumė faraonėve tė lashtė egjiptian, pė r tė cilėt historia qė njohim flet vetėm me supozime e me fakte tė thata. Ka shumė e shumė te panjohura mbi kėtė vend tė cilat edhe sot e kėsaj dite, s’gjejnė dot zgjidhje.
-Ekzistojnė shumė teori tė cilat mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e ndėrtimit tė piramidave, pėrveē tė tjerash, puna vije edhe aty, saqė thuhet nga disa shkencėtar se ato janė ndėrtuar nga skllavet egjiptian (rreth 2 milion te tillė) nėn udhėheqjen e njė race tjetėr.
-Mė poshtė do tė paraqes strukturėn e piramidave (tre sa janė gjithsej), dhe mendimet e shkencėtarėve nė lidhje me kėto ndėrtime tė rralla.

-Historiku i Egjiptit-

Njerėzimi ėshtė qenje qė ėshtė civilizuar shkallė-shkallė, kėtė renditje kaq komplekse shoqėrore, e prish qytetėrimi egjiptian. Egjiptianėt edhe pse janė qytetėrimi mė i vjetėr i historisw njerwzore, ata kaq qenė shumė mė tė zhvilluar nė tė gjitha sferat e jetės se sa babilonasit, arabėt,e romakėt, qė cilėsohen shumė mė tė vonshėm se sa egjiptianėt.
--Egjiptianėt janė qytetėrimi mė i lashtė qė e njeh relativisht njerėzimi, qytetėrim i cili ėshtė zhdukur krejtėsisht, nga arsye ende tė panjohura. Nuk ka qenė popull arab, kurse egjiptianėt sot nuk janė po ata egjiptian qė kanė qenė atėherė, egjiptianėt nė kohėn tonė janė arab apo sllav.
--Ata ishin shpikėsit e parė tė matematikės, botėkuptimit astronomik, e parimeve gjeometrike. Cilėsoheshin si popull tepėr i zhvilluar, nė aspektet shkencore e kulturore, si popull i cili qysh nė kohėt mė tė hershme kishte paraqitur pėr herė tė parė kalendarin, dhe herioglifet , tė cilat ishin paraardhėse tė numrave romak e arab, me tė cilėt u zhvillua nė pėrmasa gjigante shkenca.
--Ishin gjithashtu shpikėsit e parė tė letrės nė tė cilėn shkruajmė. Qytetėrim me njė kulturė shumė ndryshe nga te gjitha kulturat tjera botėrore, mė ceremoniale, mė unike, e shumė mė e veēantė .
Besohet se qytetėrimi Egjiptian filloi 5000 vjet mė parė.
--Piramida mė e madhe e Gizės ajo e Keopsit ėshtė ndėrtuar gjatė dinastisė sė katėrt nė Egjipt nga faraoni Khufu.
--Egjiptianėt thamė se e pėrdornin pėr nevojat e tyre edhe shkencėn e astronomisė pėr matjen e kohės, pėr stinėt e vitit, muajt e tjerė.
--Ata posedonin bibliotekat mė tė vjetra nė botė, qė cilėsohen tė parat ne llojin e saj, tė ndėrtuara e projektuara po nga ky qytetėrim, kėto biblioteka janė gjetur kohėve tė fundit nėn rėrėn e Egjiptiane.

-Piramidat e Gizės-

Nė kėtė kompleks bėjnė pjesė gjithsej 6 piramida (prej tyre 3 tė mėdha).
Mė e madhja nga to ėshtė piramida e madhe e Gizės e cila njihet me emrin “piramida e Keopsit” , me 1.380.000 metra katror, dhe e cila pėrbėhet prej 2 milion gurėve secili me 2 ton peshe, e nė disa raste pesha e gurit shkon deri nė 30 ton, peshė tė cilėn vėshtirė se e bart edhe njė kamion i madh.
--As sot nė shek. XXI nuk krahasohet dot, bile janė xhuxh ēdo ndėrtesė tjetėr nė botė mė tė pėr madhėsi, peshė, e pėrpikėri matematikore. Piramida e madhe e Gizės peshon 6 milion ton, mė shumė se ēdo gjė qė ka ndėrtuar njeriu deri mė tani.
--Ato janė aq tė mėdha sa mund tė shihen edhe nga stacioni ndėrkombėtar hapėsinorė, madje edhe nga hėna.
Besohet se nė tė kaluarėn piramidat kanė qenė tė zbukuruara me ar tė pastėr, e me gurė tjerė tepėr tė ēmuar.
Struktura e piramidės pėrmbante informacione qė do tė zbuloheshin pas shumė shekujsh.
--Deri mė sot ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe rezultat e dijetarėve te lashtė egjiptian, dhe i njė fuqi punėtore me rreth 2 milion skllavė. Pikėn e parė shumė shkencėtar po e sfidojnė bukur, duke cituar se struktura e piramidės dhe shumė detaje tė saj nuk i pėrshtaten aspak kohės, dhe teknologjisė sė atėhershme.
Duhet pasur gjithmonė parasysh se edhe sot pėr ndėrtimin e njė piramide (si ajo e Gizės) duhet njė sfidė e vėrtet nė inxhinieri e arkitekturė. Sot ndėrtohen shumė pak ndėrtesa me formė piramide, sepse paraqet vėrtet njė vėshtirėsi.
--Njihet, njė piramidė moderne e madhe (shumėfish mė e vogėl se piramida e madhe e Gizės) ėshtė ndėrtuar nė Las Vegas, tė tjerat janė tė pakta, apo shumė tė vogla. Kėto piramida moderne punohen vetėm me anėn e makinave tė mėdha, dhe me anėn e gjeometrisė sė pėrpiktė e ligjeve matematikore.
--Atėherė si kanė mundur egjiptianėt tė ngrinin kėso lloj strukturash, vetėm me anėn e fuqisė punėtore dhe mjeteve tepėr te thjeshta tė asaj kohe? Si kanė mundur tė ushqenin njė numėr aq tė madh njerėzish?
Kėsaj pyetje ende nuk ėshtė mundur t’i gjendet njė pėrgjigje.
--Piramidat e Gizės thuhet se janė ndėrtuar gjatė dinastisė egjiptiane, 4.500 vjet mė parė. Bėjnė pjesė ne 7 mrekullitė e botės antike, vend ku sekretet dhe tė panjohurat pėr kohėn gjendet mė shumė se ēdo kund tjetėr.
--Flitet se kėto piramida janė ngritur nga po ata arkitekt qe ngritėn edhe piramidat e tjera tė kėtij vendi, pėr nderimin e faraonėve tė vdekur, dhe si vend ku ata do tė marrin rrugėn drejt perėndisė e pėrjetėsisė.
--Sipas shumė studiuesve e shkencėtarėve nga e gjithė bota, nė piramidė gjendet e kaluara dhe e ardhmja e njerėzimit.
Ne kohėt e kaluara ėshtė menduar se nė Piramidat egjiptiane gjenden pasuri shumė tė ēmuara sikur arė e thesare, por kjo ende nuk ėshtė vėrtetuar, mė pėrkatėsisht nė piramidė nuk ėshtė gjetur asgjė e ēmuar.
--Sipas vėzhgimeve tė fundit shkencore poshtė sfinksit gjendet njė dhomė misterioze, pėr tė cilėn ende nuk ėshtė njohur gjithēka.
--Nga disa studiues mendohet se nėn piramidė eshte dhoma e ashtu quajtur “dhoma e dijeve” ku gjenden tė gjitha informacionet mbi sekretin e piramidave, dhe mbi zhvillimin e gjithėmbarshėm tė njerėzimit, por sipas legjendės kjo nuk duhet hapur, sepse siē thonė mund tė jetė dita e gjykimit dhe e shkatėrrimit tė plotė tė shoqėrisė njerėzore.
Shkenca konstaton se ekziston “dhoma e dijeve”, por pa kėtė shtesėn e fundit imagjinare.
--Shkenca supozon se nė fillimet e tij kompleksi i Gizės duhet te ketė qenė diēka tepėr e bukur, dhe sipėrfaqja e vrazhdė e piramidės duhet tė ketė qenė, pasqyrė e lėmuar, sipas konstatimeve shkencore. Tempuj te mėdhenj, piramida super tė mėdha, dhoma tė nėndheshme etj.
--Robert Bauval, njė inxhinier dhe autor i librit “Mesazhi i sfinksit”, pasi vizitoj dhe studioi me hollėsi piramidat e Gizės, dhe pasi analizoi me kujdes ato, tha se ėshtė diēka tepėr misterioze se pėrse nuk mbeti asnjė shėnim mbi konstruktin e piramidave, pėrse nuk u gjet asnjė mbishkrim, asnjė dokument?
--Ėshtė vėrtet e pakuptimtė qė egjiptianėt pėrshkruanin ēdo gjė qė shihnin madje edhe lumin teksa rridhte, edhe ndėrtimin e shtėpive , edhe kanalet e ujit, e Nilin, kurse asnjė dokument nuk u gjet kurrė pėr piramidat tė cilat duheshin konsideruar diēka shumė madhore, nga vetė fakti qė nė to punuan 2 milion e mė shumė egjiptian. Si ėshtė e mundur kjo?
--Pastaj Ryder Gryem Hancock, gjithashtu studiues kishte te njėjtin mendim me Bauvalin, ai thotė se, egjiptianet nuk do tė ndėrtonin diēka kaq madhore, e ta linin nė errėsirė, mos ta tregonin mėnyrėn e ndėrtimit.
--Sepse edhe vetė praktika tregon se egjiptianėt do ta pėrshkruanin sigurisht ditėn kur do tė ngriheshin piramidat, por kjo nuk ndodhi, mos vallė ndėrtuesit nuk kanė qenė egjiptianėt?
--Thuhet se civilizimi i Egjiptian filloi 3000 vjet para lindjes sė Krishtit, diku rreth 500 vjet para se tė ndėrtoheshin piramidat e Gizės.
Nė historinė e tij Egjipti i lashtė ngėrthen njė kulturė unike, krejtėsisht ndryshe nga popujt e tjerė. Kėtu besohej ne disa perėndi ndėr tė cilat ishte edhe perėndia “Ra”, perėndia e diellit e cila ishte mbi tė gjitha.
--Kėtu popullata ndodhej nė kohėn e gurit, respektivisht koha dhe teknologjia ishin ne atė pikė saqė ende nuk ishte zbuluar rrota, mjeti mė i thjeshtė pėr transport.
--Bauvalin e mahnit fakti se e gjithė ajo strukturė gjigante ėshtė ngritur vetėm pėr t’ia siguruar varrin njė faraoni, kjo ėshtė diēka shumė e ēuditshme pėr tė, bile edhe e pabesueshme. Ai mendon se piramidat nė Gize kishin edhe njė funksion tjetėr.
--Ka tė tillė qe mendojnė se piramidat janė ngritur si stacione pėr njė racė tjetėr, sepse edhe ashtu vendi ėshtė tepėr i pėrshtatshėm pėr njė eksplorim tė njė race tjetėr, pikėrisht nė qendėr tė tokės, nė njė terren tė rrafshėt e pa lugina tė mėdha.
--Disa tė tjerė mendojnė se Piramidat janė pėrdorur vetėm si hambar pėr grurė, por kjo zgjidhje besohet shumė mė pak nga njerėzit. Dhe njė supozim tjetėr thotė se ato janė pėrdorur si observator astronomik.
--Deri vonė piramida e madhe e Gizės (Khufu) kishte qenė ndėrtesa mė e lartė nė botė, deri sa u ndėrtua nė Paris Kulla e madhe e Ajfelit.
--Tri piramidat e mėdha tė Gizės pėrcaktojnė saktėsisht, nė mėnyrė matematikore katėr drejtimet globale: Perėndimin, Lindjen, Veriun e Jugun. Gjenden ne mėnyrė milimetrike nė vijėn e paramenduar ekuatoriale tė tokės, vijė e cila e ndan tokėn nė dy pjesė tė barabarta. Pikėrisht “kompleksi i piramidave tė Gizės” gjendet nė qendėr tė tokės.

-Vazhdojmė me disa fakte interesante...

Nė piramidat e Gizės ekziston njė sistem tepėr i ndėrlikuar pastrimi i ajrit ne strukturėn e brendshme tė Faraonit. Ai sistem ėshtė tepėr komplekse dhe shumė i avancuar, qe nuk pėrshtatet aspak me kohėn e atėhershme. Pėrbėhet nga mija thyerje e lakime tė gurit, nė mėnyrė qe ajri tė pastrohet sa mė lehtė, dhe dhoma nė tė cilėn qėndron faraoni tė jetė sa mė e freskėt.
Ky qėllim i tyre ėshtė arritur.
--Tunelet nėn piramidė janė po aq misterioze sa vetė piramidat...
Pėr tė hapur njė tunel nė kohėn tonė, kėrkohet njė vend qe pėrbėhet prej gurėve tepėr tė fortė e tė ngjitur fort njėri me tjetrin nė mėnyrė qe tuneli ta kėtė tė vėshtirė tė shembet, sot shumė vėshtirė bėhet ai nė hapėsira ku nuk ka gurė.
--Megjithatė egjiptianėt para 5000 vjetėve kanė arritur tė ndėrtojnė tunel super tė gjatė nė rėrė, qe sot ėshtė tepėr e vėshtirė kjo. As kėtij fakti nuk i gjendet sqarimi, bile ėshtė diēka e pamundur tė ndėrtohet nga njerėzit me teknologjinė e atėhershme, sipas gjykimit tė Bauvalit, Ham Cock-ut, dhe Doktorr Ivanovicit.
--Doktorr Ivanovic ėshtė njė ndėr pjesėmarrėsit, nė projektin tepėr sekret, qe njihet me emrin “ISiS”. Ai ėshtė gjithashtu autor i librit po me kėtė emėr.
--Ai citon se nė vitin 1961 nė piramidėn e madhe tė Gizės ėshtė gjetur njė krijesė jo njerėore ne arkivolin e faraonit Khafu.Pėr kėtė Dr. Ivanovici ka edhe dokumente zyrtare tė KGB-sė, dhe video – materialin mbi kete ekspedite. Kjo ekspeditė ėshtė organizuar nga organet sekrete tė KGB-sė sė Rusisė. Projekti ISiS ishte projekt shkencor, i cili ėshtė formuar gjithsej pėr tre arsye:
-pėr kerkime shkencore pėr fuqitė telepatike
-pėr dosjet UFO dhe.
-pėr piramidat nė Egjipt.

Ekspedita nė vitin 1961, pasi kishte hapur arkivolin e Khafus, i cili qėndronte ashtu pėr rreth 3500 vjetesh, pasi kishte marrė kufomėn , dhe pasi kishte studiuar me hollėsi atė KGB-ja, rezultatet tregonin se krijesa e gjetur nuk ishte njeri, edhe pse kishte karakteristika tė pėrbashkėta me njeriun. Pėr kėtė informacion edhe pse burimet janė tė sigurta ende ky fakt ėshtė nė njė errėsirė, dhe nė njė paqartėsi.
--Sipas Dr. Ivanocvicit kėtu kemi tė bėjmė me zbulimin mė tė madh tė njerėzimit, me shkeljen e njė humanoidi jashtėtokėsor nė tokė, i cili la dijet e njohurit tek qytetėrimi egjiptian.
--Gjatė kėsaj ekspedite ėshtė vėrejtur edhe nje fakt tjetėr: Nga shkėmbi buronte njė forcė magnetike, pėr te cilėn shkenca ende nuk ka dhėnė shpjegim. Ajo forcė magnetike buron edhe sot nga shkėmbinjtė e lashtė tė piramidės sė madhe.
--Gjithashtu Ivanovici thotė se KGB-ja zbuloi prova dhe argumente tė pakundėrshtueshme, qė Egjipti u zhvillua mbi njė trashėgimi dijesh, tė njė race jashtėtokėsore.
--Kjo teori shumė besohet nga njerėzit, dhe ėshtė shumė e mundur qė nė tė kaluarėn kemi qenė tė vizituar nga njė racė jashtėtokėsore, tek e fundit kjo si mundėsi pranohet edhe nga shkenca.
--Sipas po kėtij studiuesi alienėt nuk erdhėn nė tokė pėr t’i parė piramidat e Gizės, por pėr t’i ndėrtuar ato, si stacione jashtėtokėsore pėr eksplorim ndėrplanetar.
--Ja tė shikojmė mundėsitė qė njeriu atė stad tė zhvillimit mund tė ndėrtoi diēka kaq gjigante.
--Problemi fillestar apo misteri fillestar mė mirė tė themi, ėshtė lėvizja e gurėve ku si mesatare po marrim 5 ton njė gurė. Teoria e parė ishte tėrheqja me litar, kjo mundėsi bie poshtė, sepse ėshtė vėrtetuar se nuk ka asnjė mundėsi teorike qė tė lėvizet njė shkėmb nga dhjetėra e njerėz me peshėn mbi 3 ton, vetėm nėse nė fuqinė shtytėse do tė ishin qindrat, dhe nė kėtė ēast bėhet e palogjikshme sepse kohėzgjatja do tė ishte me mijėvjeēar e jo me dekada pėr sa janė ndėrtuar.
--Teoria tjetėr thotė se janė pėrdorur drunjtė e pemėve pėr lėvizjen e kėtyre shkėmbinjve gjigante. Ėshtė konstatuar shkencėrisht se nė qoftė se kjo mundėsi do tė ishte shfrytėzuar, atėherė vetė grumbullimi i drunjve tė pemėve, dhe bartja e tyre do tė ishte projekt shumėfish mė gjigant se sa vetė piramidat, prandaj edhe kjo mundėsi nuk pranohet si e logjikshme.
--Pastaj kur tė pėrmendet fakti se Egjipti ėshtė njė ndėr vendet mė tė varfra nė botė sa i pėrket numrit tė pemėve.
--Si do qė tė jetė piramidat mbeten projektet mė gjigante, mė madhėshtore, e mė misterioze qe njeh sot njerėzimi, qoftė ato tė ndėrtuara nga njerėzit apo nga njė specie tjetėr, as njė projekt tjetėr njerėzor as qė mund tė krahasohet mė to. Sipas fakteve tė mbledhura ka vetėm dy mundėsi:

1. Piramidat janė ndėrtuar nga Egjiptianėt, tė cilėt ishin njė qytetrem tepėr i zhvilluar nga ana teknologjike e shkencore, dhe ėshtė zhdukur pa lėnė asnjė gjurmė.

2. Ose janė projekte jashtėtokėsore, tė cilat janė pėrdorur si stacione nė tokė pėr eksplorime ndėr planetare.

7 Re: Te reja nga shkenca . prej Tue Apr 07, 2009 6:33 pm

estilen


Vip
Vip
_____DICKA MBI TERMETET_____

Kina eshte nje nder vendet ku shenohen termetet me te medhenj. Ndoshta per kete arsye Kinezet e lashte ishin te paret te cilet zbuluan disa mjete te caktuara per matjen e termeteve. Ato mjete perbene paraardhesit e sizmografeve bashkekohore, te cilet regjistrojne lekundjet e Tokes me nje saktesi me te madhe se sa ato te sizmografeve te lashte Kineze. Shumica e vullkaneve shperthejne ne ato zona ku bashkohen pllakat tektonike. Guret e shkrire te pjeses se brendeshme te Tokes kalojne nepermjet carjeve te pllakave dhe shperthejne duke dale ne siperfaqe te tokes ne forme llave. Termetet ndodhin si rezultat i perplasjes se pllakave tektonike. Sizmografet kane nen kontroll te vazhdueshem te gjitha zonat te cilat rrezikohen nga nje termet i mundshem. Keshtu qe kur shkaktohet ndonje lekundje sizmike, keto mjete tregojne disa te dhena ne lidhje me epiqendren dhe madhesine e lekundjes ne stacionet qendrore, aty ku behet perpunimi i te dhenave. Ekzistojne tre lloj lekundjesh. Nga 1-3: konsiderohen si lekundje te lehta. Nga 4-8: Me serioze, shfaqen carje muresh, dhe shkaktohen deme te medha neper themele ndertesash. Nga 9-10: Rastet ekstreme, ku kemi rrezime urash, permbytje, dhe nje katastrofe te pergjitheshme.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi